Paskutinė paskaita
Neakivaizdinė aplinkosaugos mokykla „Žalioji studija“ atsisveikina su 7 laidos dalyviais

      Gegužės 5-6 dienomis Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras ir Aukštadvario regioninio parko direkcija organizavo Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 7 laidos baigiamąją sesiją „Miškų biologinė įvairovė ir apsauga“. 9 dalyviai iš Ignalinos, Zarasų, Vilniaus rajonų bei Palangos miesto atvyko į Aukštadvario regioninio parko lankytojų centrą pasisemti žinių ir patirties ir savo atliktais darbais įprasminti mokymąsi šioje Mokykloje. .
      Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas pranešime „Miškų bendrijos ir biologinė įvairovė“ išanalizavo biologinės įvairovės gausą lemiančius veiksnius. Įvairiaamžiai, įvairiarūšiai medynai, turintys brandžių medžių, ypač kietųjų lapuočių (skroblas, ąžuolas, guoba), negyvos medienos, pasižymi daug didesne biologine įvairove negu vienarūšiai, vienaamžiai medynai. Didžioji dalis gyvosios gamtos rūšių susijusi su miškais. Svarbiausia šiuolaikinės miškų biologinės įvairovės apsaugos nuostata – biologinei įvairovei deficitinių buveinių (seno miško arba sengirių, brandaus ir perbrendusio miško sklypai) pakankamo kiekio ir atstumo viena nuo kitos palaikymas. Toks biologiniu požiūriu vertingiausių miškų tinklas, jame ekologiškai ūkininkaujant, apsaugotų ne pavienes populiacijas, o ištisas populiacines sistemas. Pavienius medžius paliekant plynose kirtavietėse, atsirastų sengirių elementų (žymiai senesnių nei medyno vyraujantis amžius, drevėtų, sausų, turinčių uoksus medžių, medžių milžinų ir kt.). Lektorius charakterizavo miško bendrijų tipus – šilus, girias, pelkiašilius, pelkiagirius. Aukštadvario regioninio parko teritorijoje didelę augalų bendrijų įvairovę lėmė kalvotas reljefas (Dzūkų aukštumos aukščiausia dalis), upių, ežerų, šaltiniuotų vietų gausa. Aukštadvario regioniniame parke daugiausia aptinkamas žaliašilis – brukninis mėlyninis pušynas bei mėlynšilis – pušynas su eglėmis. Mėlynšilyje reljefo pažemėjimuose, pomiškyje dažniausiai auga eglės, trake – šaltekšniai, šermukšniai, kadagiai, žolių-puskrūmių danga vešli, vyrauja mėlynės. Aukštadvario regionininio parko eglynuose su ąžuolais, skroblais, liepomis puikuojasi Lietuvos raudonosios knygos atstovai: svogūninės dantažolės, plačialapės klumpaitės, kardalapiai garbeniai. Lapuočių miškuose klesti europiniai miežvieniai, miškiniai eraičinai, o pušynų smėlėtuose šlaituose žydi vėjalandės šilagėlės, smiltyniniai gvazdikai, kalninės arnikos. Mokiniai žinias bei gebėjimus įtvirtino atlikdami praktines užduotis „Pavasario pranašai miške“ ir „Skrebio miško augalų bendrijų sudėties nustatymas“. Įdomu buvo stebėti pavasario saulutės pažadintą Skrebio mišką. Skroblynai puikavosi savo žiedynais. Daug įspūdžių padovanojo Lietuvos raudonosios knygos atstovo juodojo gandro didingas skrydis, plačiosios platužės – Europoje bei Lietuvoje saugomos kerpės – aptikimas ant senų ąžuolų kamienų.
      Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktorius Vaclovas Plegevičius pranešime „Miškingo kraštovaizdžio ypatumai, apsauga“ pristatė Aukštadvario regioninio parko miškingo kraštovaizdžio būdingus bruožus. Aukštadvario regioniniame parke kraštovaizdžio įvairovę lemia mažai sukultūrintų patvenktų ežerų komplekso, miškingų ir mažai sukultūrintų dubaklonių ežerų, miškingų ir agrarinių stačiašlaičių moreninių kalvynų, miškingo kanjoninio bei plataus terasinio slėnių ir nedidelių upelių bei protakų kraštovaizdžio tipai. Aukštadvario regioniniame parke vyrauja natūralūs dideli miškai, užimantys 51,1% parko teritorijos. Daugiaardžiame medyne vyrauja spygliuočiai, daug vidutinio amžiaus ir senų nudžiūvusių medžių, gausu atvirumų, aikščių, didžiausia bioįvairovė, daug gamtos ir kultūros paveldo objektų. Miškai įvairūs rūšine sudėtimi, amžiumi, medynų išsidėstymu, daugiausiai pušynų, kiek mažiau eglynų, yra beržynų, ąžuolynų, skroblynų, juodalksnynų ir kitokių medynų. Ypatingai vertingi reliktiniai senovės Lietuvos medynai – plačialapiai skrobliniai liepynai, saugomi Mergiškių gamtiniame rezervate. Skrebio ir Mergiškių miškuose skroblynams išsaugoti įsteigtos Natura 2000 teritorijos. Spindžiaus miške puikuojasi pušynai su paprastojo ąžuolo pomiškiu. Kraštovaizdį paįvairina ant kalvų ir šlaitų žaliuojančios giraitės, gojeliai, pavieniai medžiai. Miškuose yra daug medžių – gamtinių kraštovaizdžio objektų: Adomo Mickevičiaus, Paukšteliškių ąžuolai, Špokų vinkšna, Aukšlinio liepa ir kt. Spindžiaus miške yra 11 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų: Ežerai su menturdumblių bendrijomis, Stepinės pievos, Tarpinės pelkės ir liūnai, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, Žemapelkės su šakotąja ratainyte, Šaltiniai su besiformuojančiais tufais, Vakarų taiga, Žolių turtingi eglynai, Pelkėti lapuočių miškai, Pelkiniai miškai, Aliuviniai miškai. Parko miškingam kraštovaizdžiui savitumo suteikia geologiniai dariniai – Gedanonių kalva ir mažesnės kalvos, Velnio duobė ir mažesnės daubos, Ustronės riedulynas, terasos, termokarstiniai ežerai, alkai. Ustronės riedulynas – ledyno suformuotas rieduliais grįstas 30 metrų aukščio šlaitas, apaugęs skroblynu. Įdomu, jog granitų ir gneisų sankaupas ledynai atvilko iš Alandų salų.
      Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ dalyviai supažindino su projektų įgyvendinimo patirtimi. Palangos senosios gimnazijos 2 klasės mokinės Rasa Kornelija Marozaitė, Agnė Biknevičiūtė, Monika Urnikytė, Vilija Kivytaitė pristatė projektą „Atliekas rūšiuokime kartu“. Mergaitės pravedė pradinių klasių mokiniams pamokėles aplinkosaugos tematika, organizavo piešinių parodą „Kaip aš myliu gamtą“, kūrybinius užsiėmimus „Atliekų šou“. Projekte dalyvavo visi 243 mokyklos 1-4 klasių mokiniai. Ignalinos rajono gimnazijos 3 klasės mokinės Rasa Gasparavičiūtė ir Kristina Gerojimaitė inicijavo mokykloje akciją „Panaudokime atliekas“. Jaunimas atliekas pavertė ištisa meno galerija, iš jų pagamino inkilus ir iškabino mokyklos teritorijoje. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos 3 klasės mokinė Virginija Kupčiūnaitė organizavo vaikams rajono bibliotekoje piešinių konkursą, paskaitą apie globalias aplinkos taršos problemas. Nemenčinės Gedimino gimnazijos 3 klasės mokiniai Vytautas Jankauskas ir Mindaugas Mankevičius pristatė projektą „Paukščių namai“. Vaikinai įtraukė jaunimą į paukščių globą pavasarį, bendradarbiaujant su miškininkais buvo iškelti mokyklos teritorijoje jų pačių pagaminti inkilai.
      Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 7 laidos dalyvių vardu dėkojame Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos darbuotojams už už sėkmingą bendradarbiavimą jaunosios kartos aplinkosauginio ugdymo baruose.

Ekologijos ir aplinkosaugos skyriaus metodininkė Birutė Sūdžienė