Neakivaizdinė aplinkosaugos mokykla „Žalioji studija“ subūrė jau aštuntąją laidą

   Balandžio 21–22 dienomis Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre vyko Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos “Žalioji studija” 8 laidos įžanginė sesija „Aplinkosauga Lietuvoje: problemos ir perspektyvos“. 18 mokinių iš Ignalinos, Trakų, Rokiškio, Šakių,Vilniaus rajonų ir Palangos miesto atvyko susipažinti Lietuvos aplinkosauginėmis problemomis, saugomų teritorijų sistema, Pavilnių regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, praplėsti aplinkosauginio projektinio darbo gebėjimus bei įgūdžius.
   Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų apsaugos ir hidrografinio tinklo priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Sabas pranešime „Aplinkosauga Lietuvoje: problemos ir perspektyvos“ pristatė prioritetines aplinkos politikos sritis: klimato kaitą; gamtą ir biologinę įvairovę; gamtos išteklius ir atliekas; aplinką, sveikatą ir gyvenimo kokybę. Lektorius pabrėžė aplinkos politinį tikslą – sukurti sąlygas aplinkos išsaugojimui, žmogaus teisės gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje įgyvendinimui, užtikrinti tolesnę socialinę ir ekonominę visuomenės raidą. Aplinkosuaginių problemų pagrindinės priežastys – žmogaus ūkinė veikla, administracinės (ribotos finansinės galimybės, blogas planavimas ir kt.), ribotas visuomenės aplinkosauginis išsilavinimas, ekologinės nelaimės, gamtiniai-stichiniai reiškiniai. Gintautas Sabas aptarė kartu su jaunimu režisieriaus L. Augučio filmą „Kaip mes rūpinamės savo vandeniu“.
   Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktorius Vaclovas Plegevičius pranešime „Aukštadvario regioninis parkas Lietuvos saugomų teritorijų kontekste“ pristatė šios teritorijos kraštovaizdžio tipus – mažai sukultūrintų patvenktinių ežerų, miškingų ir agrarinių stačiašlaičių moreninių kalvynų, miškingo kanjoninio, nedidelių upelių bei protakų, plataus terasinio slėnio ir kt. Išraiškingos parko kalvos „sukuria“ savitą peizažą. Natūralūs ar mažai žmogaus paliesti Verknės ir Strėvos aukštupių ežeringi kraštovaizdžiai – tai tarsi lietuviškoji Šveicarija. Lektorius taip pat pateikė išskirtas stepinių pievų, kadagynų, skroblynų, žolių turtingų eglynų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, šarmingų žemapelkių, ežerų su menturdumblių bendrijomis, upių sraunumų su kurklių bendrijomis, melvenynų, šienaujamų mezofitų pievų, tarpinių pelkių ir liūnų, žemapelkių su šakotąja ratainyte, šaltinių su besiformuojančiais tufais, rūšių turtingų briedgaurynų, pelkėtų lapuočių miškų, pelkinių miškų europinės svarbos buveines.
   Vilniaus pedagoginio universiteto Botanikos katedros asistentė Teresė Jokšienė vadovavo kelionei aplink pasaulį – Oranžerijoje prieš mus atsivėrė visų žemynų augalų nepakartojamas grožis. Ypač įdomūs buvo praktinę reikšmę turintys augalai – tikrasis popiermedis, papirusinė viksvuolė, vilnamedis, fikusai, kardemonas, bananai, citrinmedžiai, kavamedis ir kt. Ypač smalsu buvo susipažinti su gausia kaktusų bei sukulentų įvairove.
   Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre dalyvių dėmesį patraukė Zoosodo gyvūnų įvairovė, jo kūrimosi istorija. Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro zoologinėje kolekcijoje yra apie 400 gyvūnų (85 - 90 rūšių, porūšių, veislių). Jūrinis erelis, rudasis peslys ir balinis vėžlys įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
   Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė padovanojo nuostabią kelionę po unikalias Pavilnių regioninio parko vietas – Markučių dvarą, Pučkorių atodangą, Rokantiškių piliavietę, Belmontą, patrankų liejyklą. Markučių parkui savitumo teikė miškingos kalvos, vyraujančios vietinės medžių rūšys: ąžuolai, liepos, klevai. Pučkorių atodanga atvėrė Medininkų apledėjimo suformuotą storymę, suraukšlėtą vėlesnių ledynų. Prieš mus iškilo nepakartojamo grožio Vilnios upės slėnio su stačiais skardžiais peizažas. Nepamirštamą įspūdį padovanojo Rokantiškių pilies kalno viršūnėje rasti pilies koklių likučiai.
   Dėkojame visiems lektoriams ir Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ organizatoriams už turiningą renginį, padovanojusį mokyklos dalyviams daug naujų nepakartojamų įspūdžių ir atradimų.

Ekologijos ir aplinkosaugos skyriaus metodininkė Birutė Sūdžienė