Kėniai (Abies Mill.)

Parke auga tik kelios iš pusšimčio pasaulio kėnių rūšių. Tai vidutinio ir šalto klimato šiaurės pusrutulio medžiai, panašūs į eglės. Beveik visi kėniai turi kvapių sakų. Nuo eglės atskirsite pagal spyglius bukomis viršūnėlėmis. O ir kankorėžiai skirtingai nei eglių ne svyra apačion, o laikosi statūs ant šakelių. Nukirsti medžiai ilgai lieka su spygliais (eglių jie nubyra labai greitai – visi, kas puošė kalėdinę eglutę ar jos šaką yra tą pastebėję...). Europos šalyse, kur miškuose auga kėniai, kalėdiniu medeliu vadinamos ne eglės, o kėniai. Net garsi vokiška šv. Kalėdų dainelė „Tannenbaum“, skirta šiam medžiui. Medžiai reiklūs dirvožemiui, mėgsta šviesą. Tačiau mūsų parkuose paplitę maždaug 20 skirtingų kėnių rūšių. Parke auga tik trys:

Pilkasis kėnis (Abies concolor (Gord. et Glend.) Lindl. ex Hilderb.)	Korėjinis kėnis (A. koreana Wils.)	Sibirinis kėnis (A. sibirica Ledeb.)

   Atgal