Dokumentų galerija. Reti dokumentai rasti atsitiktinai senuose spaudiniuose ir vertingi žymių žmonių autografais arba savo turiniu. Siūlome susipažinti su įdomiais radiniais, susijusiais su gamtininkais arba bylojančiais apie jų veiklą. Pateikiama ir keletas savitų dokumentų, pavyzdžiui studento konspektas zoologijos egzaminui.  

1.      Jurgio Milančiaus, lietuvių šviesuolio ir Vievio vaistininko autografas, raginimas puoselėti lietuvybę. Autorius pagarsėjo įvairialype veikla, išleido savo lėšomis keletą knygelių. Tarp jų – Dzūko Trakiečio slapyvardžiu 1926 m. kn. “Pilėnų didžiavyris Margiris”, kurioje savitai dėstomos autoriaus mintys ne tik apie Pilėnų įvykius, bet ir ūkininkavimo Vievio apylinkėse problemas. Itin retas leidinys, išleistas autoriaus lėšomis mažu tiražu. Autografas 23-ame puslapyje.

2.      Vilniaus universiteto rektoriaus M. Biržiškos Zoologijos instituto turto perdavimo aktas. Turtą priėmė prof. Tadas Ivanauskas. Mykolas Biržiška (1882-1962)– Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, buvo Švietimo ministru, daugelio mokslinių, visuomeninių organizacijų vienas kūrėjų ir aktyvus narys, profesorius, Kauno ir Vilniaus universitetų rektorius, akademikas. Parašė bibliografijos, etnografijos darbų, Vilniaus universiteto istoriją. Po karo gyveno JAV, dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje. Prof. T. Ivanauskas - žymiausias lietuvių zoologas, valstybės faunos išsamaus tyrimo pradininkas, daugelio institucijų steigėjas ar vadovas (tarp jų Gamtos tyrimo stoties, Kauno zoologijos sodo, Zoologijos muziejaus, Žuvinto rezervato). Keliavo po pasaulį, tirdamas gyvūniją, kaupdamas eksponatus, kelionių įspūdžius aprašydamas (kn. “Trys mėnesiai Brazilijoje”, “Gamtininko užrašai”). Kapitalinio leidinio “Lietuvos paukščiai”, 3 t. ir daugelio kitų mokslinių bei populiarių leidinių autorius. Autografas T. Ivanausko knygos “Lietuvos paukščiai” II t. priešlapyje, knygą autorius dovanojo žymiam miškininkui Antanui Kvedarui. Plačiau: “Tadas Ivanauskas. Gyvenimas ir veikla”, V., 1976; Ivanauskas T., “Aš apsisprendžiau”, V., 1994 (autobiografinė knyga).

3.     Kauno Vytauto Didžiojo universitetas nuo 1930 m. kaip mokymo bazę turėjo Kamšos mišką dabartiniame Kauno rajone, 7 kilometrai į Vakarus nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante. Miškas įdomus botaniniu ir zoologiniu požiūriais. Vyrauja reti Lietuvoje liepynai, dabartiniu metu saugomos retų rūšių augalai (paprastoji gebenė, tuščiaviduris ir tarpinis rūteniai, didžioji dantenė ir kt.), paukščiai. Draustinis įsteigtas 1960 m. Atgavus Vilniaus kraštą 1939 m., SSSR okupavus Lietuvą, pateikiamu raštu nurodoma, kad miškas lieka Universiteto nuosavybe.   

4.      Lietuvos kariuomenės Algirdo pulko bibliotekos knyga. Įklijuotas lapelis, mokantis kariūnus saugoti bibliotekos knygas.

5.      Retas rankraštis – 1898 m. biologijos studento stuburinių zoologijos egzamino paruoštukas - “špargalkė” rusų kalba (fragmentas, 9,2x6,7 cm). Yra kitu rašalu įrašyta pastaba, kad egzaminas išlaikytas sėkmingai, nurodant datą.

6.     Dokumentas, aptiktas kn. “Lietuvos miškų statistika. 1937 m.”. Knyga priklausė Finansų departamento direktoriui M. Lipčiui. Autografas prof. Antano Rukuižos (1887-1973), tuometinio miškų departamento direktoriaus. A. Rukuiža yra vienas žinomiausių lietuvių miškininkų, laikomas vienu iš Lietuvos miškininkystės pradininkų, miškininkystės sistemos kūrėjų. Raštas pasirašytas 1940 vasario 28 d., likus vos keliems mėnesiams iki Sovietų okupacinės valdžios A. Rukuižos atleidimo iš darbo (1940 06 24). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno JAV, kur buvo gerbiamas ne tik miškininkų išeivių bendruomenės, bet ir visos išeivijos.