Spaudai. Iš gausaus spaudų rinkinio parinkti keli įdomesni arba vertingi pavyzdžiai. Didžioji kolekcijos spaudų ir kitų savininkų ženklų dalis nėra visiškai peržvelgti ir apibendrinti kataloge. Kolekcijoje yra žinomų, palikusių pėdsaką kultūroje senųjų bibliotekų ir privačių rinkinių spaudų.

1. Nežinomojo savininko spaudas prof. Šleideno knygoje “Augalas ir jo gyvenimas”, Maskva, 1865 m. Zoomorfinio stiliaus piešinėlyje pažymėta bibliotekos savininko monograma.

2. Seimo knygyno (bibliotekos) spaudas. Aptiktas kn. Končius I., Ruokis V., “Palangos kraštas”, K., 1925. Seimas dirbo 1919 – 1927 m., buvo aukščiausias šalies atstovavimo ir valdymo organas. Po 1926 m. perversmo uždrausta arba ribota politinių partijų veikla, todėl valstybė valdyta be seimo. Turėjo savo biblioteką (vadintą “knygynu”), kurioje buvo kaupiami spaudiniai, pasirodę Lietuvoje. Biblioteka buvo nedidelė, todėl šios bibliotekos leidiniai retai pasitaiko bibliofilų kolekcijose. Biblioteka naudojosi Seimo nariai ir kiti valstybės veikėjai.

3. Juozo Dalinkevičiaus (1893-1980) asmeninės bibliotekos spaudas. Prof. J. Dalinkevičius – žymus geologas, daugelio knygų ir mokslo darbų autorius, tyrė įvairių geologinių periodų sluoksnius Lietuvoje. Plačiau – “Lietuviškoji tarybinė enciklopedija”, t.I., p. 378; monografija “Juozas Dalinkevičius”, V., 1988.

4. Lietuvių mokslo draugijos spaudas. Lietuvių mokslo draugija (1907-1940)- svarbi tautinio atgimimo laikotarpiu, kaupė įvairius rinkinius, rankraščius, etnokultūrinę medžiagą. Leido pirmuosius vadovėlius lietuvių kalba. Draugijai priklausė daugelis lietuvių šviesiausių žmonių – Juozas Balčikonis, Jonas Basanavičius, Kazimieras Būga, Vaižgantas, Žemaitė, daug užsienio mokslininkų, besidominčių lietuvių kalba ir jos kultūra. Turėjo savo biblioteką, kurioje 1938 m. buvo 33 000 tomų. Spaudas aptiktas pirmajame “Švietimo darbo” žurnalo numeryje. Plačiau: Valaitis A., “Iš lietuvių mokslo draugijos istorijos”, V., 1932.

5. Spaudas su didaktiniu įrašu. Spaudos draudimo laikotarpio 1902 m.  J. Barzdylos (Jono Biliūno) gamtamokslinės populiarizacijos knygelėje “Apsireiškimai iš žemės gyvenimo” (Tilžė) aptiktas nežinomos bibliotekos spaudas su pamokomu įrašu “Nesutept ir nesuplėšyt”. Knygelė gerai išlikusi – ar tik ne šio pamokomo įrašo dėka?

6. Barono E. Rionės asmeninės bibliotekos knygų žymeklis. Vienas iš Šiaurės Lietuvoje garsios baronų giminės atstovų, pasižymėjusių tiek palankumu lietuvių kultūrai, tiek kova su slaptosiomis lietuviškomis mokyklomis ir baudžiauninkų engimu.