Augalu galerijos

Augalų iliustracijos. Siūlome perskaityti žymaus Lietuvos prieškario botaniko Konstantino Rėgelio straipsnį apie botanines iliustracijas Lietuviškosios enciklopedijos antrajame tome (Rėgelis K., Lietuviškoji enciklopedija, IV tomas, K., 1935, P. 326-329 ). Susipažinkite su augalų iliustravimo botaniniuose leidiniuose istorija, žymiausiais dailininkais ir leidiniais.

Plačiau

Ką apie iliustravimą rašė XIX amžiaus pradžioje vienas iš ląstelinės teorijos kūrėjų Jokūbas Matijas Šleidenas? Žvelgdamas į olandų dailininko de Geemo paveikslą, jis parašė išsamų straipsnį apie iliustravimo meną pasirinkęs savitą anoniminio draugo laiško formą (Šleiden M. I. Rastenije i ego žiznj. Populiarnyje čtenija, Moskva, A. Glazunovo leidinys, 1862, P. 15-26).

Plačiau

Galerijos

	Botanikų portretų galerija. Įvairiuose leidiniuose galima aptikti ne tik augalų, bet ir pačių botanikų portretų. Siūlome pažvelgti į vieną kitą litografiją, kurioje pavaizduoti botanikos mokslo tėvai ir pradininkai. Botanikų portretai prancūzų dailininko A. Gilbert.
	Kristupas Kliukas (1739-1796) lenkų gamtininkas savamokslis, lenkiškosios botanikos, zoologijos ir kitų gamtos mokslų terminijos kūrėjas. Parašė svarbių knygų įvairiuose gamtos mokslų srityse, pirmųjų gamtos vadovėlių mokykloms Lenkijos karalystėje ir Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje autorius. Kolekcijoje yra jo veikalai “Augalų žodynas” ir “Botanika liaudies mokykloms”. Nors iliustracijų kokybė nėra itin aukšta, tai pirmojo Lietuvos ir Lenkijos botanikos vadovėlio piešiniai, tapę išeities tašku vėlesniam vadovėlių iliustravimui.
	C. G. Lorekas – Karaliaučiaus universiteto profesorius, tyręs Prūsijos florą. Parengęs ir išleidęs puikiai iliustruotą veikalą “Prūsijos flora”. Pasirodė trys knygos leidimai. Pirmąjį leidimą autorius leido sąsiuviniais (1826-1830), augalai buvo pilnai nuspalvinti ranka. Paskutinis, trečias leidimas leistas atskira knyga, tačiau įvade autorius mini, kad spalvinti ranka visą augalą nelabai tikslinga ir žymiai padidina knygos kainą. Todėl spalvintos tik būdingos augalo dalys (lapai, žiedai, kartais šaknys). Kolekcijoje yra trečiasis, 1848 m. leidimas, parengtas Karaliaučiaus universiteto leidyklos. Apžvelgus pateikiamus kelis pavyzdžius, matyti kaip kruopščiai dirbo knygos spalvintojas, turėjęs ir botanikos žinių. Leidinyje yra 241 rankomis spalvinta lentelė, jose 1269 atskirų rūšių augalų paveikslai, daug papildomų detalių piešinių, papildančių kiekvieno augalo atvaizdą. Leidinyje pavaizduota daugelis Lietuvos floros augalų, tai nurodo ir autorius pratarmėje.
	Jokūbas Matijas Šleidenas (1804-1881) – vokiečių botanikas, ląstelinės teorijos (kartu su T. Švanu) kūrėjas. Tyrinėjo vidinę augalų sandarą, audinius, ląsteles, atrado branduolėlį branduolyje. Parašė keliolika mokslinių veikalų, svarbių ir šiandien. Populiarino botanikos žinias, turėjo ypatingų populiarintojo gabumų. Kolekcijoje yra plačiai visuomenei skirta jo knyga “Augalas ir jo gyvenimas. Populiarūs skaitiniai”. Autorius skyrė knygai ne mažiau dėmesio, negu moksliniams savo tyrimams. Ji parašyta nuoširdžiai, kiekviename puslapyje jaučiamas autoriaus susižavėjimas augalais ir žmogaus protu. Leidinys iliustruotas meniškomis litografijomis, keliais ląstelinę augalų sandarą vaizduojančiomis chromolitografijomis, dailininko Van de Geemo paveikslo reprodukcija. Siūlome ne tik pažiūrėti iliustracijas, bet ir perskaityti autoriaus tekstą apie augalų vaizdavimą meno kūriniuose.
	Ferdinandas Kohnas (1828-1898) – vokiečių botanikas, bakteriologas. Daug darbų skirti dumbliams, grybams, patobulino mikroskopą. Nors manė bakterijas esant augalais, išskyrė bakteriologiją, kaip savarankišką mokslą. Kolekcijoje yra gyvenimo saulėlydyje parengtas puošnus leidinys “Augalas”, kurį iliustravo keletas dailininkų. Kadangi knygoje surinktos viešos įdomiausios paskaitos, parinktos ir vaizdžiausios iliustracijos. Tuo metu vystėsi fotografijos menas, tačiau leidinyje daugelis paveikslų raižyti pagal nuotraukas, siekiant geresnės poligrafinės kokybės. Pratarmėje autorius rašo, kad nuotraukas jam padovanojo kolegos gamtininkai, keliavę po pasaulį, fotografavę įvairių kraštų gamtą. Be nuotraukų yra daug meniškų, kartais nesaikingai puošnių iliustracijų.
	Luji Figjė (Faguet) – šiandien mažai žinomas prancūzų gamtos mokslų populiarizatorius, dailininkas. Išleido keletą stambių veikalų, skirtų geografijos, geologijos, botanikos populiarinimui. Leidinius iliustravo savo raižiniais. Puošniuose leidiniuose “Gamtos paveikslai”, “Žemė ir jūra”, “Žemė iki tvano” pateikiama tuometiniam mokslui jau žinoma informacija, bet patrauklios iliustracijos žavi ir domina eilinį skaitytoją. Kolekcijoje yra L. Figjė knyga “Augalų gyvenimas”, iliustruota 415 raižinių. Dalis jų labai detalūs, piešti iš natūros (pav. Paryžiaus Jardin des Plantes). Botanikos sodo oranžerijose autorius piešė vanilės pridėtines šaknis, kai kurias palmes. Kai kurie medžių raižiniai pagyvinti žmonių darbo ir buities vaizdeliais, pav. riešutmedžio vaisius lazdomis krečia du vyrai, moterys renka riešutus į krepšį. Tik kai kurie tolimų kraštų augalų paveikslai mažai įtikėtini, kompozicija nenatūrali, rodo autorių nebuvus šiose vietovėse.
	R. H. Francė (France) – vokiečių savitų pažiūrų botanikas. Pripažino augaluose esant sielą, savitai traktavo prisitaikymų ir vystymosi teorijas. Manė, kad “augalinė siela, kaip ląstelių dvasinių reakcijų suma, yra tiesioginių įvairių prisitaikymų priežastis”. Sakė, kad kiekviena ląstelė yra pavienė dvasinė būtybė. Sielą skyrė į smegeninę ir kūninę (būdingą smegenų neturintiems organizmams). Parengė kelių tomų leidinį “Augalų gyvenimas”, kuriame naudotos augalų fotografijos ir puikios chromolitografijos. Dalis šių iliustracijų pateikiamos.
	Antonas (von Marilaunas) Kerneris (1831-1898) – austrų botanikas, sistematikas, pirmasis tyrė augalų bendrijas, pastebėjo partenogenezės reiškinį augalų pasaulyje, lapų mozaikišką išsidėstymą. Sukaupė didelį herbariumą Vienoje. Išleido knygą “Augalų gyvenimas” (du tomai), kurioje išsamiai ir pakankamai populiariai išdėstė augalų gyvenimo reiškinius. Knyga išversta į pagrindines Europos kalbas, puikiai iliustruota. Kolekcijoje yra vokiški ir rusiški knygos leidimai. Pateikiamos iliustracijos ir vokiškojo pirmojo leidimo.
	Nikolajus Monteverdė (1856-1929) – rusų gamtininkas, Peterburgo botanikos sodo vyriausiasis botanikas, tyrė augalų anatomiją ir morfologiją, paliko fiziologijos darbų. Pagarsėjo chlorofilo tyrimais, pirmas nustatė, kad chlorofilas susidaro iš chlorofilogeno. Tyrė kitus augalų pigmentus, padarė atradimų. Plačiausiai žinomas yra Monteverdės parengtas “Rusijos floros botaninis atlasas. Augalų aprašymai ir atvaizdai”. Leidinys parengtas pagal vokiečių botaniko K. Hofmano “Atlasą”, vertimas autorizuotas, praplėstas. Pirmas leidimas 1897 m., leidėjas - garsi gamtos leidiniais A. Devrieno leidykla. Netrukus “Atlasas” buvo parduotas, pasirodė dar du leidimai. “Atlasas” kruopščiai paruoštas, prabangiai įrištas, su 501 nespalvotu piešiniu ir 813 politipažų 88 lentelėse. “Myosurus” kolekcijoje yra trečias 1906 m. leidimas. Pagal spaudus nustatyta, kad knyga parduota Ščolokovo knygyne Charbine (dabar Kinija), priklausė Užamūrės pasienio srities Caraičio Paveldėtojo (“Cesareviča Naslednika”) karininkų vaikų prieglaudai. Kaip pateko į Lietuvą nežinoma. Prieškario botanikas P. Matulionis nurodo, kad “Atlasas” retai aptinkamas tarp Kauno antikvarų, o kainuoja daugiau kaip 100 litų.