Gyvūnų galerijos

Jei augalus dailininkai neretai piešdavo pagal herbariuminius pavyzdžius, gyvūnus tekdavo stebėti gamtoje, pavaizduoti jų judesius, laikyseną. Piešiant gyvūną pagal kolekcinius pavyzdžius arba iškamšas, nepavykdavo pasiekti tikslumo ir natūralumo. Tai pastebi ne tik gamtininkai. Tą nesunkiai pamatys ir tie galerijos lankytojai, kurie nesidomi gamta ar daile. Dar statiškiau, nenatūraliau atrodo gyvūnai, perpiešti iš kitų, senesnių leidinių, kartais autoriui pridedant vieną kitą detalę.

Kai gamtininkai ėmė stebėti gyvūnus gyvus arba net natūralioje aplinkoje, atsirado puikių, tikroviškų piešinių. Kai kurie dailininkai specializavosi faunistinės dailės srityje. XIX a. pradžioje formavosi ir mokomosios literatūros (vadovėlių, atlasų) iliustravimas, atsisakant meniškumo, tačiau vadovaujantis iki tol mažais naudotais zoologinėse iliustracijose didaktiniais principais.

Galerijoje pateikėme įvairių laikotarpių ir dailininkų piešinius. Kuklesnieji padeda geriau suvokti faunistinės dailės korifėjų darbus ir juos įvertinti.

Galerijos

	Rene Antuanas Reomiūras (1683-1757) – XVIII amžiaus prancūzų gamtininkas ir fizikas. Žinomas, kaip termometro atradėjas. Zoologijoje daugiausiai dėmesio skyrė entomologijai. Tyrė vabzdžių vystymąsi, metamorfozę, pirmas pastebėjo partenogenezę. Kolekcijoje yra vienas iš septynių veikalo “Vabzdžių istorijos tyrimo memuarai”(1740, Amsterdamas, Pierre Mortier leidinys) tomas, skirtas amarams, musėms, kitiems vabzdžiams. Pateikiamos šio veikalo kai kurios iliustracijos, rodančios autoriaus ir raižytojo pastabumą, gebėjimą pavaizduoti smulkias detales, vabzdžių kūno dalis.
	Žoržas L. L. Biuffonas (1707-1788) – prancūzų gamtininkas. Jo svarbiausias kūrinys – “Gamtos istorija” (36 tomai, 1749-1788). Leidinyje yra evoliuciniam mokymui artimų idėjų. Leidinį kuravo Prancūzijos karalius, skyrė lėšų leidybai. Leidinį iliustravo garsiausi dailininkai, todėl piešiniai turi ypatingą vertę. Kiekvienas tomas puošnus, gausiai iliustruotas. Virtualioje erdvėje dėl ribotų galimybių galima pateikti tik vieną kitą iliustraciją. Gėrėtis šiais meno kūriniais derėtų sklaidant originalo puslapius.
	Johanas Jeronimas Chemnitzas – vokiečių bažnyčios Kopenhagoje pastorius, daugelio Vokietijos ir Švedijos mokslo akademijų ir draugijų narys.Tyrinėjo moliuskus, parengė daugelio tomų išsamų ir puikiai iliustruotą veikalą “Naujas sistematinis moliuskų kabinetas”, kuriame aprašė savo ir kitų mokslininkų gausius rinkinius. Kolekcijoje turimi tomai išleisti 1786 m. Niurnberge, Gabrieliaus Raspės spaustuvėje. Leidiniai puošti vario raižiniais. Knygas autorius dedikuodavo galingiems globėjams – kronprincams, grafams, įdėdamas ir jų atvaizdus. Nepamiršo palikti ir savo atvaizdo – viename raižinyje autorius vaizduojamas ant jam dedikuoto obelisko, apsupto vaizdingų gyvatvorių, autoriaus atvaizdą laiko trimitą pučiantis angelas. Kitame raižinyje pavaizduotas autoriaus kabinetas ir jo kolekcija. Negausūs moliuskų atvaizdai spalvinti ranka. Vertingiausi tomai sudaryti vien iš iliustracijų, kituose jos aprašomos ir komentuojamos.
	Feliksas Paulius Jarockis – lenkų zoologas, Varšuvos universiteto profesorius, daugelio mokslinių draugijų narys. Daugiatomio zoologijos vadovėlio autorius. Kolekcijoje saugomi du vadovėlio tomai, skirti paukščiams ir dvisparniams vabzdžiams. Paukščių tome (Zoologija, arba gyvūnų aprašymas, Varšuva, 1821, Latkievičiaus spaustuvė) yra tik kelios iliustracijos, tačiau papūgos galva raižyta itin kruopščiai. Dvisparnių tomas (1838, Varšuva, Maksimiljano Chmielevskio spaustuvė) labai išsamus, atskirose lentelėse litografuota daug šimtakojų, dvisparnių, pirminiabesparnių bei kitų grupių vabzdžių. Leidiniuose nurodyti knygos prenumeratoriai, tarp jų galime rasti ir garsių Lietuvos šviesuolių bei didikų pavardes. Tai rodo, kad Jarockis buvo žinomas ir skaitomas tuometinėje Lietuvoje.
	Karolis Eichvaldas (1795-1876) – vokiečių kilmės Rusijos imperijos gamtininkas. Dirbo Vilniaus ir kituose universitetuose, kaupė medžiagą apie europinės Rusijos florą, fauną, geologiją. Daug istoriniu požiūriu svarbios medžiagos paskelbė leidinyje “Lietuvos, Volynės ir Podolės gamtos bruožai” (vokiečių kalba), parengė zoologijos vadovėlį studentams lotynų kalba “Specialioji zoologija”, kuris daug metų naudotas ne tik Rusijos studentų. Šie spaudiniai yra kolekcijoje. Pateikiami pirmojo leidinio piešiniai – stumbras pagal Husoviano aprašymą, Belovežo girios planas, geologiniai profiliai. Antrojoje knygoje vertingiausia iliustracija yra evoliucijos medis, kurio viršuje pažymėtas žmogus. Šis evoliucijos medis pieštas prieš kelis dešimtmečius iki Č. Darvino veikalo “Rūšių kilmė” pasirodymo.
	Konstantinas Tyzenhauzas, grafas (1786-1853) – lenkų kilmės Lietuvos zoologas, daugiausiai nuveikęs ornitologijos srityje. Parengė ir išleido keliolika ornitologijos veikalų ir svarbesnių straipsnių, sukaupė didelę paukščių iškamšų ir kitų eksponatų kolekciją. Vertingiausias iliustravimo požiūriu yra leidinys “Oologija”, tačiau jo išliko vienas kitas egzempliorius. Kolekcijoje yra leidinys “Visuotinė ornitologija” (Teofilio Gliuksbergo spaustuvė, Vilnius), pateikiama jo spalvota iliustracija, kurioje vaizduojama naminė pelėda. Piešinys litografuotas, spalvotas ranka akvarele (Lenkijos banko cinkografija). Pav. 302.
	Viret
	Anri H. Miln – Edvardsas (1800-1885) – prancūzų zoologas, Kiuvjė mokinys. Sukūrė gyvūnų pasaulio sistemą, padalino juos į 24 klases (tipus), išleido daugiatomį zoologijos ir žmogaus anatomijos vadovėlį studentams. Tyrinėjo jūros fauną, suskirstė jūros gyvūnus geografiniu principu. Pasisakė prieš Č. Darvino teoriją. Buvo vienas didžiausių laikmečio zoologijos autoritetų.
	Hartvigas () – žymus anglų gamtos žinių populiarizatorius plačiajai visuomenei. Parašė į daug kalbų išverstas knygas “Kūrinijos vienovė”, “Požeminio pasaulio stebuklai”, “Gamta ir žmogus tolimoje šiaurėje”, “Jūra ir jos gyvenimas”. Kolekcijoje yra rusiškas knygos “Atogrąžų pasaulis” antrasis 1865 metų leidimas, išleistas žinomo gamtinių leidinių spaustuvininko A. Glazunovo. Knygoje šešios chromolitografijos, kuriose saikingai naudojamos spalvos, aukštos kultūros litografuoti piešiniai.
	Ernstas Haeckelis (1834-1919) – vokiečių zoologas, plačios erudicijos gamtininkas. Pirmas aprašė žmonių rases, daug nuveikė evoliucijos teorijos plėtojimo srityje. Monizmo teorijos kūrėjas (vėliau kritikuota daugelio mokslininkų), kūrė monistinę religiją. Suformulavo biogenetinį dėsnį, siejo ontogenezę ir filogenezę. Kūriniai lėmė populiarumą tarp mokslininkų ir šviesuomenės, yra vienas žymiausių XIX amžiaus biologų. Kolekcijoje yra keletas Heckelio kūrinių. Pateikiama keletas iliustracijų iš žinomo veikalo “Gamtos vystymosi istorija”, kuriame piešinius raižė pats autorius. Iš piešinių matyti, kad Heckelis buvo ne tik biologas, bet ir geras dailininkas. Yra išleidęs knygą “Grožis gamtoje”, kurios iliustracijos vienos iš geriausių amžiaus zoologinių iliustracijų.
	Alfredas E. Brehmas (1829-1884) – vokiečių zoologas, zoologijos sodo Hamburge direktorius, Berlyno akvariumo kūrėjas, keliautojas. Gyvenimo ir kelionių patirtį apibendrino šešių tomų didelės apimties veikale “Gyvūnų gyvenimas” (1863-1869). Knyga išversta į daugelį Europos kalbų, tapo populiari gamtininkų tarpe. Būta pastabų, jog kai kurie pasakojimai knygoje ne itin įtikėtini. Du tomai išleisti ir lietuvių kalba kun. J. Balvočiaus pavadinimu “Zoologija, skirta sodiečiams”. Puikūs knygos piešiniai domina ne tik gamtininkus, bet ir dailininkus.
	Richardas Hertvigas (1850-1937) – vokiečių biologas. Daug darbų skyrė duobagyviams, pirmuonims, spinduliuočiams, saulėgyviams. Dirbo kartu su broliu Oskaru Hertvigu. Parengė vieną žinomiausių zoologijos vadovėlių universitetams, kuris buvo išverstas į daugelį Europos kalbų. Knyga neišsiskiria iliustracijų kokybe, bet daugelis leidinio iliustracijų buvo perspausdinamos kitų autorių (tarp jų ir lietuvių) zoologijos vadovėliuose. Kolekcijoje yra R. Hertvigo “Zoologijos vadovėlio” (Jena, 1905, Gustavo Fišerio leidykla) septintasis leidimas su 581 iliustracija. Pateikiama tik keletas piešinių.
	E. Hofmanas – vokiečių entomologas, parengęs žinomą “Europos drugių atlasą”, kitus leidinius. “Atlasas” – vertingiausias gamtos iliustravimo istorijai autoriaus darbas. Rusijoje 1896-1897 m. “Atlasą” atskirais sąsiuviniais leido gamtos leidiniais žinoma A. Devrieno leidykla. Pradžioje knyga buvo tik prenumeruojama, paskui leidykla parengė “Atlasą” vienu prabangiu leidiniu. Knyga puošniai įrišta, iliustracijų lapai spausdinti Reicherto ir Wahlerio litografijoje Štutgarte (Vokietija). Didelio formato (in quatro) lapuose yra 1965 rūšių drugių, jų vikšrų ir lervų paveikslai. Leidinys kainavo 14 rublių – įspūdingą tiems laikams sumą. “Myosurus” kolekcijoje yra gerai išlikęs leidinys, jame aptiktos smulkiu šriftu pieštuku rašytos marginalijos ir juodu rašalu įrašytas dovanojimo įrašas nežinomam asmeniui.