Apie viršelius

Senieji spaudiniai daugelį pirmą kartą pamačiusių nustebina savo viršelių vienodumu – jie tušti, be įrašų, neretai papuošti tik dirbtinio marmuro aptaisais, rečiau prabangesni, aptaisyti oda ar ornamentuoti. Tačiau šiandieniniams knygų viršeliams įprastų autoriaus pavardės, knygos pavadinimo, juolab autoriaus nuotraukos ar reklaminio įrašo nerandame. Senųjų spaudinių viršeliai – knygrišio darbas ir menas, knygių ir kolekcininkų medžioklės objektas.

Seniau daugelis knygų buvo išleidžiamos minkštais spaustuviniais viršeliais, o kietus apdarus savo bibliotekų knygoms parūpindavo bibliotekų savininkai. Spaustuviniai viršeliai dažniausiai būdavo kitokio popieriaus, negu visa knyga, tačiau nedaug skyrėsi apipavidalinimu nuo titulinio puslapio. Daugeliu atvejų įrišant knygas, spaustuviniai viršeliai būdavo nuplėšiami įrišėjų, kaip nereikalingi. Rečiau jie būdavo paliekami, dar rečiau senieji spaudiniai nepakliūdavo į knygrišio rankas ir iki dabar išliko su “knygos vystyklais” – spaustuviniu viršeliu. Tokios knygos – retenybė.

Todėl visa knygos informacija tilpo tituliniame puslapyje, kur ne tik nurodomas knygos pavadinimas, autorius, papildomi duomenys, epigrafai, leidimo vieta ir metai, spaustuvininkas, net jo spaustuvės adresas. Senųjų spaudinių tituliniuose puslapiuose būta įpročio teikti ilgus ir painius pavadinimus, nors neretai svarbiausia pavadinimo dalis būdavo spausdinama ryškiu šriftu keliais žodžiais. Visas pilnas pavadinimas neretai būdavo iš kelių dešimčių žodžių ir atstodavo reklaminį leidinio apibūdinimą. Kiek žemiau spausdinta autoriaus pavardė, apačioje – leidimo vieta, metai, spaustuvininkas. Iki XVIII amžiaus leidimo metus neretai nurodydavo romėniškais skaitmenimis, vėliau labiau paplito arabiškieji.

Kolekcininkams įsigyjant naują spaudinį itin svarbu, kad būtų išlikęs titulinis knygos puslapis. Kadangi daugelis knygų apdarų buvo “beveidžiai”, tituliniuose puslapiuose būdavo visa knygos informacija – iš jų sužinoma, ir kurį leidimą įsigyjame. Tituliniuose puslapiuose, atstojančiuose šiandieninius viršelius, galima aptikti vertingą autografą, dailų arba istorinę vertę turintį spaudą, liudijantį apie priklausomybę žinomai bibliotekai.

Taigi knyga prasideda nuo viršelio ir juo ... baigiasi, kai užverčiame senąjį spaudinį, dar kartą pažvelgę į antrą ar trečią šimtmetį rodančius išleidimo metus.