Gamtos pažinimo keliu


Apie mus Istorija Nuostatai Žemėlapis Naujienos Įvykę renginiai Veikla Zoologinė kolekcija Šiltnamio kolekcija Dendrologinė kolekcija Istorija Parko vaizdai Edukacija Kolekcija Partneriai Nuorodos Stovyklos Edukacinės programos Ekskursijos Siūlome įsigyti Finansinės ataskaitos Kontaktai		Gamtos pažinimo keliu Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 6 laidos žiemos sesiją prisiminus Sausio 14-15 ienomis Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras suorganizavo Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 6 laidos nariams sesiją „Vandens telkinių biologinė įvairovė ir apsauga“. 10-12 klasių mokiniai iš Kauno, Anykščių, Ukmergės, Ignalinos, Druskininkų Vilniaus universiteto Ekologijos institute susipažino su vandens bestuburių, įvairove bei prisitaikymais prie aplinkos, Pavilnių ir Verkių bei Aukštadvario regioninių parkų vandens telkiniais, jų apsauga. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis pranešime“Vandens organizmų prisitaikymai prie aplinkos. Saugomi vandens bestuburiai“ supažindino su vandens bestuburių gyvūnų įvairove, jų santykiais su aplinka. Įdomūs vandens bestuburių prisitaikymai gyventi vandenyje. Dusios turi aptakią kūno formą, vandens blakių kūnas yra pritaikytas plūduriuoti vandens storymėje, laikytis vandens paviršiuje. Nugarplaukos taip pat „neskęsta“ vandenyje, kadangi oras susikaupia tarp pilvo plaukelių, po antsparniais, trachėjose. Vandens blakės ir vandens skorpionai „iškiša“ iš vandens kvėpuojamojo vamzdelio galą. Oras pro vamzdelį patenka po antsparniais ir į trachėjas. Vandens čiuožikai „išsilaiko“ vandens paviršiuje tiek tvenkiniuose, tiek upėse, upeliuose bei balose. Jų priekinės galūnės yra apaugusios plaukeliais, kurie yra sutepami riebalinių liaukų sekretu. Vandens čiuožikai turi stipriai pigmentuotą rudos arba juodos spalvos kūną, nepastebimą stovinčiame vandenyje. Dvigeldžiai moliuskai – vandens filtratoriai: viena perluotė per valandą perfiltruoja iki 1, 5 litro vandens. Tokiu būdu moliuskai valo vandenį. Perluotės lervos gali vystytis tik prisitvirtinusios prie žuvų žiaunų ar pelekų. Gėlavandenės medūzos, rainuotieji, žymėtieji vėžliai, gauruotažnypliai krabai klimato kaitos poveikyje praplėtė savo paplitimo arealą ir šiuo metu yra aptinkami Lietuvoje. Šiuo metu ypač daug duomenų surinkta apie Buveinių direktyvoje įrašytas žirgelių rūšis – šarvuotąją, pleištinę ir baltakaktę skėtes.Europos gamtos apsaugai iš gyvenančių vandenyje vabalų rūšių yra labai svarbios plačioji dusia ir dvijuostė nendriadusė. Lektorius pasiūlė mokiniams atlikti naujo vandens telkinio apgyvendinimo greičio nustatymo, rūšių įvairovės, jų kaitos vykstant sukcesijai įvertinimo, ES Buveinių direktyvų sąrašuose esančių rūšių paieškos, jų veisimosi ir maitinimosi vietų nustatymo, gausumo įvertinimo tyrimus. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė pranešime „Sostinės regioninių parkų vandenys: esama padėtis ir lūkesčiai“ pateikė pagrindines paviršinio vandens kokybės Vilniaus mieste problemas. Paviršiniai vandenys vis dar teršiami buitinėmis bei pramoninėmis nuotekomis. Įteisintų paplūdimių vandens kokybė atitinka higienos normas. Dauguma sostinės gyventojų naudoja geros kokybės požeminį vandenį. Modernizuota centralizuoto vandens tiekimo sistema nulemia geriamo vandens kokybę. Šachtinių šulinių vandenyje dažnai aptinkamas padidėjęs nitratų kiekis. Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose atliekama gamtinių buveinių ir jų rūšių inventorizacija, vykdomas vertingų gamtinių buveinių monitoringas, įvertinamas antropogeninės veiklos poveikis ekosistemoms. Balsio ežeras ir apylinkės, Neries upės šlaitas ties Verkiais, Ežerėlių kompleksas, Riešės upės slėnis, Verkiai – tai vertingiausios Vilniaus miesto ir apylinkių gamtinės buveinės. Balsio ežeras su menturdumblių bendrijomis yra europinės svarbos buveinių sąraše.Balsio ežero teritorijoje dar išskirtos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, žolių turtingų eglynų, griovų ir šlaitų miškų europinės svarbos buveinės. Dar kelios europinės svarbos teritorijos yra išskirtos ties Riešės upės slėniu: Raudonoji bala (saugomos aukštapelkės, pelkiniai, miškai), Šveicarijos miškas, Girijos miškas. Verkių regioniniame parke saugomi upių sraunumų su kurklių bendrijomis fragmentai, žuvys – Baltijos lašiša, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, salatis bei žirgelis pleištinė skėtė. Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius pranešime „Vandens telkiniai ir Aukštadvario regioninio parko gamtos ir kultūros paveldas išanalizavo šios teritorijos kraštovaizdžio tipus – mažai sukultūrintų patvenktinių ežerų, miškingų ir agrarinių stačiašlaičių moreninių kalvynų, miškingo kanjoninio, nedidelių upelių bei protakų, plataus terasinio slėnio ir kt. Lektorius išskyrė sakralinio kraštovaizdžio elementus, atspindinčius ryšį su ten gyvenusiais žmonėmis: reljefą, girias, pievas, laukus, medžius, upes, šaltinius, ežerus, pelkes. Lektorius pristatė japono, alternatyviosios medicinos mokslų daktaro Masaro Emoto knygą „Pranešimai iš vandens“. Mokslininkas analizuoja iki šiol neįmintas vandens paslaptis: kodėl vanduo yra įvairių gamtos formų veidrodis, kodėl ledo gabalėlis plūduriuoja vandens paviršiuje, kodėl vandens gravitacija sunkiausia 4°C temperatūroje. Mokslininkas kildina žodį crystall (krištolas) iš žodžio Christ All (Visagalis Kristus) . Mokiniai pasidalijo projektų įgyvendinimo patirtimi. Visus sudomino dalyvių iš Anykščių projektas „Žvėrių migracija per kelius“. Mokiniai tiria žvėrių migracijos vietas atkarpoje „Anykščiai-Kurkliai ir ketina pateikti išsamią žvėrių migracijos vietų analizę. Jaunimas iš Ignalinos aprūpins sparnuočius namais. Jie inicijavo projektą „Naujų vietų paukščių perėjimui kūrimas“. Ignalinos rajono gimnazijos ir Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos mokiniai sukals įvairių dydžių inkilų, kurie ateinantį pavasarį bus iškelti Ignalinos miškuose. Kauno Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokinės sprendžia buitinių atliekų tvarkymo problemas kartu su UAB „Kauno švara“. UAB ,,Vilniaus vandenys“ Geriamo vandens laboratorijos viršininkė Gražina Jurgelevičiūtė supažindino su ilgu vandens keliu nuo vandens gręžinio iki vartotojo, vandens kokybės kontrolės sistema, vandentiekio istorijos muziejumi. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklis „Juodoji našlė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos muziejus, filmavimo studijos tapo Vilniaus kultūrinio gyvenimo veidrodžiu. Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro vardu dėkojame Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Pavilnių ir Verkių, Aukštadvario regioninių parkų direkcijų darbuotojams, UAB „Vilniaus vandenys specialistams, padovanojusiems jaunimui turiningą kelionę į dar neatrastą gamtos pasaulį. Birutė Sūdžienė, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė Nuotraukos: 1253 – Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos muziejuje 1262 – Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos filmavimo studijoje

Gamtos pažinimo keliu

Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 6 laidos žiemos sesiją prisiminus

Sausio 14-15 ienomis Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras suorganizavo Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 6 laidos nariams sesiją „Vandens telkinių biologinė įvairovė ir apsauga“. 10-12 klasių mokiniai iš Kauno, Anykščių, Ukmergės, Ignalinos, Druskininkų Vilniaus universiteto Ekologijos institute susipažino su vandens bestuburių, įvairove bei prisitaikymais prie aplinkos, Pavilnių ir Verkių bei Aukštadvario regioninių parkų vandens telkiniais, jų apsauga.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis pranešime“Vandens organizmų prisitaikymai prie aplinkos. Saugomi vandens bestuburiai“ supažindino su vandens bestuburių gyvūnų įvairove, jų santykiais su aplinka. Įdomūs vandens bestuburių prisitaikymai gyventi vandenyje. Dusios turi aptakią kūno formą, vandens blakių kūnas yra pritaikytas plūduriuoti vandens storymėje, laikytis vandens paviršiuje. Nugarplaukos taip pat „neskęsta“ vandenyje, kadangi oras susikaupia tarp pilvo plaukelių, po antsparniais, trachėjose. Vandens blakės ir vandens skorpionai „iškiša“ iš vandens kvėpuojamojo vamzdelio galą. Oras pro vamzdelį patenka po antsparniais ir į trachėjas. Vandens čiuožikai „išsilaiko“ vandens paviršiuje tiek tvenkiniuose, tiek upėse, upeliuose bei balose. Jų priekinės galūnės yra apaugusios plaukeliais, kurie yra sutepami riebalinių liaukų sekretu. Vandens čiuožikai turi stipriai pigmentuotą rudos arba juodos spalvos kūną, nepastebimą stovinčiame vandenyje. Dvigeldžiai moliuskai – vandens filtratoriai: viena perluotė per valandą perfiltruoja iki 1, 5 litro vandens. Tokiu būdu moliuskai valo vandenį. Perluotės lervos gali vystytis tik prisitvirtinusios prie žuvų žiaunų ar pelekų.

Gėlavandenės medūzos, rainuotieji, žymėtieji vėžliai, gauruotažnypliai krabai klimato kaitos poveikyje praplėtė savo paplitimo arealą ir šiuo metu yra aptinkami Lietuvoje. Šiuo metu ypač daug duomenų surinkta apie Buveinių direktyvoje įrašytas žirgelių rūšis – šarvuotąją, pleištinę ir baltakaktę skėtes.Europos gamtos apsaugai iš gyvenančių vandenyje vabalų rūšių yra labai svarbios plačioji dusia ir dvijuostė nendriadusė. Lektorius pasiūlė mokiniams atlikti naujo vandens telkinio apgyvendinimo greičio nustatymo, rūšių įvairovės, jų kaitos vykstant sukcesijai įvertinimo, ES Buveinių direktyvų sąrašuose esančių rūšių paieškos, jų veisimosi ir maitinimosi vietų nustatymo, gausumo įvertinimo tyrimus.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė pranešime „Sostinės regioninių parkų vandenys: esama padėtis ir lūkesčiai“ pateikė pagrindines paviršinio vandens kokybės Vilniaus mieste problemas. Paviršiniai vandenys vis dar teršiami buitinėmis bei pramoninėmis nuotekomis. Įteisintų paplūdimių vandens kokybė atitinka higienos normas. Dauguma sostinės gyventojų naudoja geros kokybės požeminį vandenį. Modernizuota centralizuoto vandens tiekimo sistema nulemia geriamo vandens kokybę. Šachtinių šulinių vandenyje dažnai aptinkamas padidėjęs nitratų kiekis.

Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose atliekama gamtinių buveinių ir jų rūšių inventorizacija, vykdomas vertingų gamtinių buveinių monitoringas, įvertinamas antropogeninės veiklos poveikis ekosistemoms. Balsio ežeras ir apylinkės, Neries upės šlaitas ties Verkiais, Ežerėlių kompleksas, Riešės upės slėnis, Verkiai – tai vertingiausios Vilniaus miesto ir apylinkių gamtinės buveinės. Balsio ežeras su menturdumblių bendrijomis yra europinės svarbos buveinių sąraše.Balsio ežero teritorijoje dar išskirtos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, žolių turtingų eglynų, griovų ir šlaitų miškų europinės svarbos buveinės. Dar kelios europinės svarbos teritorijos yra išskirtos ties Riešės upės slėniu: Raudonoji bala (saugomos aukštapelkės, pelkiniai, miškai), Šveicarijos miškas, Girijos miškas. Verkių regioniniame parke saugomi upių sraunumų su kurklių bendrijomis fragmentai, žuvys – Baltijos lašiša, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, salatis bei žirgelis pleištinė skėtė.

Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius pranešime „Vandens telkiniai ir Aukštadvario regioninio parko gamtos ir kultūros paveldas išanalizavo šios teritorijos kraštovaizdžio tipus – mažai sukultūrintų patvenktinių ežerų, miškingų ir agrarinių stačiašlaičių moreninių kalvynų, miškingo kanjoninio, nedidelių upelių bei protakų, plataus terasinio slėnio ir kt. Lektorius išskyrė sakralinio kraštovaizdžio elementus, atspindinčius ryšį su ten gyvenusiais žmonėmis: reljefą, girias, pievas, laukus, medžius, upes, šaltinius, ežerus, pelkes. Lektorius pristatė japono, alternatyviosios medicinos mokslų daktaro Masaro Emoto knygą „Pranešimai iš vandens“. Mokslininkas analizuoja iki šiol neįmintas vandens paslaptis: kodėl vanduo yra įvairių gamtos formų veidrodis, kodėl ledo gabalėlis plūduriuoja vandens paviršiuje, kodėl vandens gravitacija sunkiausia 4°C temperatūroje. Mokslininkas kildina žodį crystall (krištolas) iš žodžio Christ All (Visagalis Kristus) .

Mokiniai pasidalijo projektų įgyvendinimo patirtimi. Visus sudomino dalyvių iš Anykščių projektas „Žvėrių migracija per kelius“. Mokiniai tiria žvėrių migracijos vietas atkarpoje „Anykščiai-Kurkliai ir ketina pateikti išsamią žvėrių migracijos vietų analizę. Jaunimas iš Ignalinos aprūpins sparnuočius namais. Jie inicijavo projektą „Naujų vietų paukščių perėjimui kūrimas“. Ignalinos rajono gimnazijos ir Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos mokiniai sukals įvairių dydžių inkilų, kurie ateinantį pavasarį bus iškelti Ignalinos miškuose. Kauno Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokinės sprendžia buitinių atliekų tvarkymo problemas kartu su UAB „Kauno švara“.

UAB ,,Vilniaus vandenys“ Geriamo vandens laboratorijos viršininkė Gražina Jurgelevičiūtė supažindino su ilgu vandens keliu nuo vandens gręžinio iki vartotojo, vandens kokybės kontrolės sistema, vandentiekio istorijos muziejumi. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklis „Juodoji našlė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos muziejus, filmavimo studijos tapo Vilniaus kultūrinio gyvenimo veidrodžiu. Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro vardu dėkojame Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Pavilnių ir Verkių, Aukštadvario regioninių parkų direkcijų darbuotojams, UAB „Vilniaus vandenys specialistams, padovanojusiems jaunimui turiningą kelionę į dar neatrastą gamtos pasaulį.

Birutė Sūdžienė, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė

Nuotraukos: 1253 – Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos muziejuje

1262 – Lietuvos nacionaliniame radijo ir televizijos filmavimo studijoje