Langai į pasaulį nesurastą
Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 7 laidos žiemos sesiją prisiminus

          Gruodžio 2-3 dienomis Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras suorganizavo Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ 7 laidos nariams sesiją „Vandens telkinių biologinė įvairovė ir apsauga“. 12 vyresniųjų klasių mokinių iš Zarasų, Ignalinos, Palangos, Nemenčinės, Vilniaus Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute susipažino su vandens bestuburių, įvairove bei prisitaikymais prie aplinkos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų vandens telkiniais, jų apsauga.
           Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis pranešime “Vandens organizmų prisitaikymai prie aplinkos. Saugomi vandens bestuburiai“ supažindino su vandens bestuburių gyvūnų įvairove, jų santykiais su aplinka. Įdomūs vandens bestuburių prisitaikymai gyventi vandenyje. Dreisenos išskiriamais bisuso siūlais prisitvirtina prie substrato. Žirgelio lerva turi kojas, o juda raketos paleidimo principu. Žirgelio lervai vandenyje sugauti aukas padeda ilga apatinė lūpa, kurią išlanksto ir „šauna“ į priekį. Vandens čiuožikai gali pavojaus metu panerti. Dusios turi aptakią kūno formą, vandens blakių kūnas yra pritaikytas plūduriuoti vandens storymėje, laikytis vandens paviršiuje. Nugarplaukos taip pat „neskęsta“ vandenyje, kadangi oras susikaupia tarp pilvo plaukelių, po antsparniais, trachėjose. Sužinojome, jog nugarplauka savo forma primena torpedą ir tokiu būdu yra prisitaikiusi judėti vandenyje.Vandens blakės ir vandens skorpionai „iškiša“ iš vandens kvėpuojamojo vamzdelio galą. Oras pro vamzdelį patenka po antsparniais ir į trachėjas. Vandens čiuožikai „išsilaiko“ vandens paviršiuje tiek tvenkiniuose, tiek upėse, upeliuose bei balose. Jų priekinės galūnės yra apaugusios plaukeliais, kurie yra sutepami riebalinių liaukų sekretu. Vandens čiuožikai turi stipriai pigmentuotą rudos arba juodos spalvos kūną, nepastebimą stovinčiame vandenyje. Ankstyvės lerva užpakaline žarna „sugeba“ pasiimti deguonį. Lašalai kvėpuoja žiaunomis, esančiomis ant pilvelių. Kraujasiurbių uodų lervos gyvena vandenyje ir pakilusios į vandens paviršių pro kvėptukus įkvepia oro. Dvigeldžiai moliuskai – vandens filtratoriai: viena perluotė per valandą perfiltruoja iki 1, 5 litro vandens.Tokiu būdu moliuskai valo vandenį. Perluotės lervos gali vystytis tik prisitvirtinusios prie žuvų žiaunų ar pelekų.
           Gėlavandenės medūzos, rainuotieji, žymėtieji vėžiai, gauruotažnypliai krabai klimato kaitos poveikyje praplėtė savo paplitimo arealą ir šiuo metu yra aptinkami Lietuvoje. Šiuo metu ypač daug duomenų surinkta apie Buveinių direktyvoje įrašytas žirgelių rūšis – šarvuotąją, pleištinę ir baltakaktę skėtes. Žirgelių tyrimų pradininkė buvo mokslininkė Aldona Stanionytė. Prieš 50 metų ji ištyrė ne tik žirgelių rūšių priklausomybę nuo vandens telkinio, bet ir jų vystymosi trukmę tankį, elgseną. Taip pat įdomu buvo sužinoti, kad žirgeliai gali būti kai kurių vištų ligų sukėlėjai.Europos gamtos apsaugai iš gyvenančių vandenyje vabalų rūšių yra labai svarbios plačioji dusia ir dvijuostė nendriadusė.
          Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jolanta Rimšaitė ir Neda Grendienė sesijos dalyvius supažindino su grybinių uodukų įvairovės tyrimais. „Ekosistemų kaita ir jos įtaka vabzdžiams – grybų gyventojams“ – viena iš laboratorijoje nagrinėjamų temų. Vabzdžiai minta grybų vaisiakūniais ir vykdo pirminį jų organinės medžiagos ardymą. Tokiu būdu vabzdžiai – grybų gyventojai - ­įsijungia į dirvodaros proesą. ­ ­Kiekviena grybo rūšis turi skirtingą cheminę sudėtį ir tai įtakoja jų gyventojų įvairovę.
           Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė pranešime „Sostinės regioninių parkų vandenys: esama padėtis ir lūkesčiai“ išskyrė Vilniaus reljefo ypatumus, keliančius ypatingus reikalavimus lietaus vandens surinkimui. Vilniaus kalvotą reljefą, suformuotą dviejų ledynmečių, suskaidė poledyninio lakotarpio eroziniai slėniai ir raguvos. Vilnios upės ir jos slėnio raida suformavo unikalų darinį ­– Pučkorių atodangą. Žaliųjų ežerų dubakloniai – vienas iš vaizdingiausių ir vertingiausių Verkių regioninio parko kraštovaizdžių. Nuo kalvų staigiai plūstantis vanduo niokoja gamtą ir statinius. Artimiausiu metu numatyta sutvarkyti lietaus nuotekų sistemas Neries pakrantėse, Verkės upelio ir jo intakų užtvankas ir pralaidas, užtikrinti upių apsaugą nuo teršalų patekimo tiesiogiai arba pro lietaus nuotekas, planuoti teritorijas lietaus vandens kaupyklų ir valyklų statiniams. Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose atliekama gamtinių buveinių ir jų rūšių inventorizacija, vykdomas vertingų gamtinių buveinių monitoringas, įvertinamas antropogeninės veiklos poveikis ekosistemoms. Balsio ežeras ir apylinkės, Neries upės šlaitas ties Verkiais, Ežerėlių kompleksas, Riešės upės slėnis, Verkiai – tai vertingiausios Vilniaus miesto ir apylinkių gamtinės buveinės. Balsio ežeras su menturdumblių bendrijomis yra europinės svarbos buveinių sąraše.Balsio ežero teritorijoje dar išskirtos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, žolių turtingų eglynų, griovų ir šlaitų miškų europinės svarbos buveinės. Dar kelios europinės svarbos teritorijos yra išskirtos ties Riešės upės slėniu: Raudonoji bala (saugomos aukštapelkės, pelkiniai, miškai), Šveicarijos miškas, Girijos miškas. Verkių regioniniame parke saugomi upių sraunumų su kurklių bendrijomis fragmentai, žuvys – Baltijos lašiša, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, salatis bei žirgelis pleištinė skėtė.
           Mokiniai pasidalijo projektų įgyvendinimo patirtimi. Jaunieji gamtininkai iš Palangos senosios gimnazijos paskatino pradinių klasių mokinius racionaliai tvarkyti atliekas: vedė pamokėles, ruošiasi surengti „madų šou“. Nemenčinės Gedimino gimnazijos atstovai inicijavo savo mokyklos teritorijoje sparnuočių globą. Jaunesnių klasių mokiniai pagamino ir iškabino inkilus. Pavasarį visi kartu stebės apsigyvenusių inkiluose giesmininkų įvairovę. Zarasiškiai ketina išspręsti savo gyvenamosios vietovės atliekų tvarkymo problemas.
           UAB ,,Vilniaus vandenys“ Geriamo vandens laboratorijos viršininkė Gražina Jurgelevičiūtė supažindino su ilgu vandens keliu nuo vandens gręžinio iki vartotojo, vandens kokybės kontrolės sistema, vandentiekio istorijos muziejumi. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Dienos ir dainos“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos muziejus, filmavimo studijos tapo Vilniaus kultūrinio gyvenimo veidrodžiu. Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro vardu dėkojame Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos darbuotojams, UAB „Vilniaus vandenys“ specialistams, padovanojusiems jaunimui turiningą kelionę į dar neatrastą gamtos pasaulį.
          Birutė Sūdžienė, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė